- bjauriakalbis
- bjauriakal̃bis, -ė smob. (2) NdŽ; L, bjauriakalbỹs; M bjaurios kalbos žmogus.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
lojininkas — ( inykas), ė smob. keikūnas, bjauriakalbis, šmeižikas: Neročyk mane bendrauti su lojinykais (gailaisiais), nei duokiem su jais prapulti BBSir23,1 … Dictionary of the Lithuanian Language
lojynė — lojỹnė sf. (2) 1. žr. lojimas 1: Nubodo man jojo lojỹnė J. 2. DŽ nešvanki kalba, daina: Tokių lojỹnių jis dikčiai moka Zp. Tokių lojỹnių (bjaurių mįslių) daug yra Db. 3. niekų kalba, plepalai: Bus ten lojỹnės (zalbatos) J. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
lojūga — lojūgà sf. (2) 1. Trgn plūdimasis, keikimasis: Apkrikštytų lazda per pečius, tai nebūt nei lojū̃gos, nei šido Ds. Oi, reikia tau už tokią lojū̃gą! Ds. 2. keiksmažodis: Ar tu ir lojū̃gą rašai? Ds. 3. žr. lojynė 4: Mano motulė būdavo moka visokių… … Dictionary of the Lithuanian Language
lojūgas — lojū̃gas sm. (2) 1. Sl bjauriakalbis, keiksmininkas: Ko čia loji kaip lojū̃gas. Geriau klausyk, ką kiti kalba Sv. 2. plepys, tauškalas: Nustokit, lojūgai, pliauzgę apie raganas! Km … Dictionary of the Lithuanian Language